Trisdešimt šešerių metų
Elizos gyvenimas sustojo, kai sprogus bombai žuvo jos mylimas
žmogus, o ji pati tapo spengiančios tylos įkaite. Nuo to laiko ji
gyvena savo minčių pasaulyje, prižiūrima budriosios slaugės Ivetės.
Paralyžiuota, neregė, bet tvirtai pasiryžusi įrodyti, kad ji gyva,
kad girdi ir suvokia informaciją, kurią skleidžia išorinis
pasaulis. O ją supančiame pasaulyje glūdi nemažai
paslapčių...
Vieną dieną prie
Elizos, lūkuriuojančios savo slaugės, prieina Viržini, septynmetė
mergaitė, ir papasakoja nerimą keliančių dalykų apie vaikų, tarp jų
ir savo brolio, nužudymus. „Tai Mirties miško darbas“, – patikslina
mergaitė. O mirtis, žinome, labai nemėgsta dykinėti... Kraupūs
įvykiai netrukus tai pavirtina. Keistuolis komisaras Isaras, kuriam
pavesta vykdyti tyrimą, greitai įsitikina, kad Eliza žino gerokai
daugiau, nei gali perduoti ženklais. Su kiekviena diena Eliza vis
labiau įsipainioja į šiurpių nusikaltimų bylą ir galiausiai pati
imasi ją narplioti, nes Mirtis iš miško pradeda klaidžiot ir aplink
jos namus...
